Komikui D. Klajumui pareikšti įtarimai dėl neapykantos kurstymo
Generalinė prokuratūra patvirtino, kad humoristui Dominykui Klajumui pateikti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl žmonių grupės niekinimo.
Komikui D. Klajumui pareikšti įtarimai dėl neapykantos kurstymo
Pirmadienį Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė patvirtino, kad humoristui Dominykui Klajumui pateikti įtarimai. Jie pareikšti pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio antrąją dalį, kuri numato bausmes už neapykantos skatinimą prieš skirtingas žmonių grupes.
Šis teisės aktas taikomas tais atvejais, kai kurstoma prieš tautas, rasines, etnines, religines ar kitas bendruomenes.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai vasarą. Priežastis – pasisakymai apie mažo ūgio asmenis D. Klajumo tinklalaidėje „Koks skirtumas". Pokalbio metu D. Klajumas kartu su scenaristu Andriumi Zimaičiu bei komiku Antonu Kisliaku šaipėsi iš žemaūgių žmonių, kurie dalyvavo LRT laidoje „Ko nesakyti". Kilus visuomenės pasipiktinimui, trijulė teigė, kad tik juokavo, o ne tyčiojosi.
Teisėsauga šioje byloje jau anksčiau įtarimus buvo pateikusi A. Zimaičiui ir A. Kisliakui. Procesą prižiūri Vilniaus apylinkės prokuroras Edvinas Navickas. Šeši nukentėjusieji pripažinti byloje – visi jie dalyvavo nacionalinio transliuotojo socialinėje kampanijoje apie žemaūgius žmones. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dar praėjusių metų rugsėjį šiuos pasisakymus įvertino kaip neapykantos kurstymą, patyčių skatinimą ir žmonių grupės niekinimą.
Gegužę, kai A. Zimaičiui ir A. Kisliakui buvo pareikšti kaltinimai, negalios teisių ekspertė Dovilė Juodkaitė LRT.lt teigė, kad vertina situaciją teigiamai. Jos manymu, svarbu, kad nuo galimai žalingo turinio nukentėję asmenys pasinaudojo teisinėmis priemonėmis. Lietuvoje galioja baudžiamoji atsakomybė už neapykantos kurstymą, todėl kiekvienas turi teisę kreiptis dėl galimos nusikalstamos veikos.
Teisininkė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje neapykantos nusikaltimai, susiję su negalia, vis dar retai fiksuojami, nors žmonės su negalia yra viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės dalių. Todėl, anot jos, ypač svarbu rimtai vertinti tokius atvejus ir užtikrinti, kad nukentėjusieji galėtų naudotis teisinės gynybos priemonėmis.
Pagal: LRT.lt
Source: LRT