KT leido pedofilams pretenduoti į lygtinį: politikai reikalauja griežtesnės vaikų apsaugos
Konstitucinis Teismas pripažino, kad absoliutus draudimas paleisti seksualinių nusikaltėjų prieš vaikus anksčiau laiko prieštarauja Konstitucijai. Politikai ir prokuratūra reaguoja siūlydami griežtinti lygtinio paleidimo sąlygas.
Konstitucinis Teismas pakeitė taisykles: politikai skuba stiprinti vaikų apsaugą
Konstitucinis Teismas (KT) birželio 11 dieną pripažino, kad Baudžiamojo vykdymo kodekso (BVK) nuostata, visiškai draudžianti už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistiems asmenims pretenduoti į lygtinį paleidimą, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Kaip praneša LRT, sprendimas sukėlė platesnę politinę diskusiją apie vaikų apsaugos stiprinimą.
Teismas konstatavo, kad absoliutus draudimas panaikina galimybę individualiai įvertinti kiekvieno nuteistojo situaciją ir neleido taikyti probacijos priemonių, kuriomis siekiama mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. KT sprendimą priėmė išnagrinėjęs buvusio jaunimo mentoriaus Remigijaus Jakšėio individualų skundą – jis buvo kalintas už paauglių seksualinį išnaudojimą. Jakšėio advokatas teigė, kad po šio sprendimo į lygtinį paleidimą galės pretenduoti visi už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisti asmenys.
Prokuratūra siūlo užkimšti teisines spragas
Generalinė prokuratūra jau liepą kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir pasiūlė keisti BVK. Tikslas – užtikrinti, kad lengvesnės lygtinio paleidimo sąlygos nebūtų taikomos daliai už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius nuteistų asmenų.
Šiuo metu lengvesnės sąlygos netaikomos nuteistiesiems už labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, tačiau išimtis neapima kai kurių asmenų, nuteistų už apysunkius seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Prokuratūra siūlo į šias išimtis įtraukti ir tuos, kurie nuteisti už apysunkius nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
„Siūlomas BVK nuostatų pakeitimas prisidėtų prie efektyvesnės nepilnamečių apsaugos, nes neleistų didesnį pavojų keliančiai nuteistųjų kategorijai pasinaudoti lengvesnėmis lygtinio paleidimo sąlygomis", – Eltai nurodė Generalinė prokuratūra.
Teisingumo ministerija šiuo metu vertina pasiūlymą. Jis bus svarstomas kartu su Lietuvos kalėjimų tarnybos pasiūlymais dėl BVK pakeitimų.
Seimo nariai: sprendimas nereiškia automatinio paleidimo
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) narys liberalas Vitalijus Gailius pabrėžia, kad KT sprendimas nesuteikia nuteistiesiems automatinės teisės būti paleistiems. „KT pasisakė, kad individualiai turi būti sprendžiama kiekviena situacija. Kiekviena situacija motyvuotai, individualiai vertinama", – Eltai sakė Gailius.
Politikas neslepia skepticizmo dėl faktinių paleisdinimo galimybių: „Aš neįsivaizduoju žmogaus, kuris sėdėdamas komisijoje, matydamas penkis kartus teistą pedofilą, atlikusį dalį bausmės, galvotų, kad jis pasitaisė." Jo teigimu, abejotinais atvejais galutinį sprendimą gali papildomai peržiūrėti teismas.
„Bausmės nėra panacėja"
Seimo TTK narė demokratė Agnė Širinskienė teigia, kad vien bausmių griežtinimas nesprendžia pagrindinės problemos. „Prevencijos sistemoje, nusikaltimų ar nusikaltimų kartotinumo prevencijos sistemoje bausmių dydis nėra esminis dalykas", – Eltai sakė politikė.
Jos vertinimu, veiksmingai sistemai reikalinga socialinė integracija, psichologinė pagalba, nuteistųjų priežiūra ir pasirengimas grįžti į visuomenę. „Vien tik bausmės, ypač už tokius nusikaltimus, kurie yra latentinio pobūdžio, kurie gana sunkiai atskleidžiami – jos nėra ta panacėja ir jos tikrai neapsaugos", – teigė Širinskienė.
Konservatorė Agnė Bilotaitė taip pat pabrėžė bausmės neišvengiamumo svarbą: „Pirmas dalykas yra neišvengiamumas. Antras dalykas – visa prevencija, kad taip neatsitiktų." Ji taip pat atkreipė dėmesį į vaikų švietimo svarbą – anot jos, vaikams turėtų būti daugiau aiškinamos asmeninės ribos, seksualinis smurtas ir pranešimo galimybės.
Kvietimas tikėti aukomis ir stiprinti apsaugos saugiklius
Gailius atkreipė dėmesį, kad viena didžiausių problemų – ilgus metus trunkantis tylėjimas apie seksualinius nusikaltimus. „Baudžiamoji teisė atsiranda tada, kai jau mes sužinome apie nusikaltimą. (...) Pradėkime tikėti aukomis", – sakė politikas.
Jo teigimu, seksualinio smurto aukoms turi būti sudarytos sąlygos pranešti apie patirtą smurtą, o jų parodymais turi būti tikima. Kalbėdamas apie pastarąjį galimą kunigo pedofilijos atvejį, kai nusikaltimai galėjo būti daromi kelis dešimtmečius, Gailius teigė: „Iki to, 23 metus visi tyli. Va čia yra didžioji bėda – nebaudžiamumas."
Bilotaitė ragina ieškoti teisinių sprendimų, kurie neleistų seksualinių nusikaltimų padariusiems asmenims atsidurti šalia savo aukų. Ji atkreipė dėmesį į atvejus, kai nuteistieji galėdavo grįžti į namus, kuriuose gyvena jų auka. „Turime iš tikrųjų daryti teiškai, ieškoti sprendimų, kad tokių situacijų nebūtų", – teigė politikė.
Seimo TTK narių vertinimu, valstybė privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausi visuomenės nariai.
Source: LRT