Telefoniniai sukčiai verčia lietuvius parduoti NT ir išvilioja pinigus: 17 tyrimų
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto nekilnojamojo turto. Aukos – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės – įtikinamos skubiai parduoti būstą žemiau rinkos kainos.
Sukčiai taikosi į NT savininkus: aukos praranda ir turtą, ir pinigus
Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį pranešė, kad pastaruosius kelerius metus teisėsaugos pareigūnai fiksuoja vis daugiau atvejų, kai sukčiai taikosi ne tik į gyventojų santaupas, bet ir į jų nekilnojamąjį turtą.
Kaip skelbia LRT, nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto. Daugiausia jų atliekama Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje – 10, Vilniuje – 6, Panevėžyje – vienas.
Kaip veikia schema
Sukčiai telefonu prisistato įvairių institucijų ar organizacijų atstovais ir pateikia išgalvotą istoriją: neva nukentėjusiojo turtas jau parduodamas „juodojoje rinkoje", todėl vienintelis būdas jį išsaugoti – pačiam savininkui kuo skubiau jį realizuoti. Patikėję šia melaginga informacija, žmonės parduoda nekilnojamąjį turtą skubotai ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Po sandorio sukčiai nukentėjusiuosius įtikina gautus pinigus išsigryninti arba panaudoti aukso luitams įsigyti. Vėliau grynieji pinigai ar aukso luitai perduodami sukčių nurodytiems asmenims.
Ikiteisminių tyrimų metu vertinama, ar šioje schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar turto įgijėjai.
Aukos – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės
Tyrimo duomenimis, tokių sukčiavimo schemų aukomis dažniausiai tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl psichologinio spaudimo ir baimės prarasti turtą priima skubotus sprendimus. Dalis jų yra rusakalbiai, todėl bendraujant su tokiais klientais rekomenduojama skirti daugiau laiko įsitikinti, kad sprendimas parduoti turtą priimamas savarankiškai.
Į ką atkreipti dėmesį
Prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto įgijėjus, tarpininkus ir notarus būti ypač budrius. Įtarimų turėtų kelti situacijos, kai vyresnio amžiaus klientas:
- skuba parduoti vienintelį būstą už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą,
- negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių,
- nurodo ketinantis išvykti į užsienį,
- elgiasi sutrikęs ir nuolat bendrauja telefonu su nepažįstamais asmenimis,
- teigia vykdantis banko, policijos ar kitų institucijų nurodymus.
Pareigūnai pabrėžia: nė viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti turto ar perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių. Gyventojų prašoma išlikti budriems ir kritiškai vertinti bet kokius skambučius, kurių metu reikalaujama skubiai spręsti dėl turto ar finansinių sandorių.
Source: LRT