Telefoniniai sukčiai verčia vyresnius žmones parduoti NT ir atiduoti pinigus
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto nekilnojamojo turto. Sukčiai aukoms teigia, kad jų turtas parduodamas „juodojoje rinkoje".
Sukčiai taikosi į nekilnojamąjį turtą: 17 ikiteisminių tyrimų nuo metų pradžios
Google News LT — Crime (lt) praneša, kad Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį patvirtino naują telefoninių sukčių schemą: apgaunami gyventojai įtikinami skubiai parduoti nekilnojamąjį turtą, o gautos lėšos vėliau išviliojamos.
Nuo 2025 metų pradžios Lietuvoje pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl apgaule įgyto labai didelės vertės svetimo turto. Daugiausiai — 10 tyrimų — atliekama Kauno apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje, Vilniuje — 6, Panevėžyje — vienas.
Sukčiai telefonu prisistatinėja įvairių institucijų ar organizacijų atstovais. Jie pateikia išgalvotą istoriją, neva nukentėjusiojo turtas jau parduodamas „juodojoje rinkoje", todėl vienintelis būdas jį išsaugoti — pačiam savininkui kuo skubiau jį realizuoti. Patikėję šia melaginga informacija, žmonės parduoda nekilnojamąjį turtą skubotai ir už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Ikiteisminių tyrimų metu nustatyta, kad sukčiai naudoja melagingą informaciją ir psichologinį spaudimą. Dažniausiai jų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl baimės prarasti turtą priima skubotus sprendimus. Dalis nukentėjusiųjų yra rusiškai kalbantys asmenys.
Po nekilnojamojo turto pardavimo sukčiai nukentėjusiuosius įtikina gautus pinigus išsigryninti arba panaudoti aukso luitams įsigyti. Grynieji pinigai ar aukso luitai vėliau perduodami sukčių nurodytiems asmenims.
Tyrimo metu vertinama, ar tam tikrais atvejais schemoje galėjo dalyvauti nekilnojamojo turto brokeriai, notarai ar turto įgijimai.
Prokuratūra ir policija ragina nekilnojamojo turto specialistus bei notarus atkreipti ypatingą dėmesį į galimas rizikas. Budrumo reikėtų, jei vyresnio amžiaus klientas skuba parduoti vienintelį būstą, sutinka jį parduoti už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, negali aiškiai paaiškinti tokio sprendimo priežasčių, elgiasi sutrikęs arba nuolat bendrauja telefonu su nepažįstamais asmenimis.
Pareigūnai primena: nė viena valstybės institucija telefonu nereikalauja skubiai parduoti turto ar perduoti pinigų, aukso ar kitų vertybių. Gyventojų prašoma išlikti budriems ir kritiškai vertinti bet kokius skambučius, kurių metu reikalaujama nedelsiant priimti sprendimus dėl turto ar finansinių sandorių.
Source: Google News LT — Crime (lt)