„Telia" ir policija senjorams siūlo atmintinę prieš telefoninius sukčius
Lietuvoje per antrą šių metų ketvirtį užfiksuota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų. „Telia" ir policija parengė atmintinę, kuri padės atpažinti apgavikus.
Sukčiai taikosi į seniorų padorumą, ne naivumą
Google News LT — Crime (lt) praneša, kad telekomunikacijų bendrovė „Telia" ir Lietuvos policija parengė trumpą atmintinę, skirtą padėti vyresniems gyventojams atpažinti telefoninius sukčius. Dokumentą rekomenduojama atsispausdinti ir pakabinti matomoje vietoje namuose – šalia telefono, ant šaldytuvo ar šalia televizoriaus.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruota beveik 4 tūkst. sukčiavimo atvejų – šeštadaliu daugiau nei per pirmąjį ketvirtį. Nuo balandžio iki birželio nusikaltėliai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13 mln. eurų. Didesnę dalį operacijų pavyko sustabdyti, tačiau realūs nuostoliai siekė apie 5 mln. eurų.
„Telia" įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pabrėžia, kad į sukčių pinkles pakliūna ir labai protingi, apsiskaičiavę žmonės. Pasak jos, sukčiai ciniškai atakuoja vyresnės kartos vertybes: padorumą, pasitikėjimą institucijomis ir pagarbą pareigūnams. „Klaidinga manyti, jog senjorai tampa taikiniu dėl savo naivumo. Nusikaltėliai išnaudoja ne jų silpnybes, o jų padorumą", – teigia Markeliūnė.
Kaip veikia apgavystė
Pasak ekspertės, viena iš dažniausiai pasitaikančių schemų – vaizdo skambutis, kurio metu uniformuotas nepažįstamasis prisistato policijos tyrėju. Fone matomas policijos nuovados vaizdas, todėl auka nesuabejoja jo tapatybe. Sukčius kreipiasi vardu ir pavarde, padiktuoja tikslų adresą ir meluoja, neva nutekėjus asmens duomenims kažkas bando paimti greitąjį kreditą jo vardu.
„Išsigandęs senjoras gerbia pareigūną, stengiasi elgtis pilietiškai, todėl sutinka padėti tyrimui ir pats atiduoda prisijungimus", – konkrečią situaciją apibūdina Markeliūnė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į psichologinę sukčiavimo pusę: supratę apgaulę žmonės dažnai pasirenka tylėti dėl gėdos. „Sukčiai puikiai perpratę šią psichologiją ir nuolat keičia kaukes: jei nesuveikia gąsdinimas, bando kurti šiltą, artimą santykį. Privalome garsiai kalbėti apie tai, kad pakliūti į sukčių pinkles nėra kvailumo požymis", – sako ji.
Ką daryti sulaukus įtartino skambučio
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė ragina vadovautis viena svarbiausia taisykle – sustoti. „Jei pokalbio metu prašoma atskleisti prisijungimo duomenis, PIN kodus ar pervesti pinigus, pokalbį reikia nedelsiant nutraukti. Tikras policijos pareigūnas ar banko darbuotojas tokių duomenų telefonu neprašo", – pabrėžia ji.
Janavičiūtė taip pat primena: net jei skambinantysis žino vardą, adresą ar kitą asmeninę informaciją, tai dar nereiškia, kad juo galima pasitikėti. Kilus abejonei, visada verta pasitarti su artimaisiais arba pačiam susisiekti su institucija oficialiais kontaktais.
Ekspertai dar kartą patvirtina: bankų, policijos ir kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo telefonu atskleisti interneto banko prisijungimų, „Smart-ID" ar „Mobile-ID" PIN kodų ar mokėjimo kortelių duomenų.
Atmintinė – kaip apsaugos priemonė
„Telia" ir Lietuvos policijos parengta atmintinė primena pagrindinius sukčių atpažinimo požymius. Joje galima įsirašyti ir savo banko bei ryšio operatoriaus kontaktus, kad prireikus būtų galima greitai pasitikslinti informaciją ar pranešti apie sukčiavimą.
Ekspertai pabrėžia: trumpa pauzė netikėto skambučio metu dažnai tampa svarbiausia apsauga. O nukentėjus nuo sukčių – nesigėdyti ir kuo greičiau pranešti policijai, bankui bei artimiesiems.
Source: Google News LT — Crime (lt)