Du rusų įtariamieji Leipcigo drono atakoje: vienas susijęs su Lietuva
Vokietijos žiniasklaida identifikavo du įtariamuosius dėl drono su sprogmenimis incidento Leipcigo oro uoste. Vienas jų – Baltarusijos pilietis su Rusijos pasu, kitas – turėjo Latvijos ir Rusijos pasus.
Vokietija identifikavo du įtariamuosius dėl drono atakos Leipcigo oro uoste
Policija identifikavo du įtariamuosius, susijusius su praėjusį mėnesį Leipcigo oro uoste įvykdyta hibridine drono ataka, trečiadienį pranešė 15min, remdamasis Vokietijos žiniasklaida. Vienas šių įtariamųjų turi sąsajų su Lietuva.
Pasak dienraščio „Sueddeutsche Zeitung" (SZ) ir regioninių visuomeninių transliuotojų NDR bei WDR, pirmasis įtariamasis yra Baltarusijos pilietis, taip pat turintis Rusijos pasą. Manoma, kad į Šengeno erdvę jis atvyko su Minske išduota Italijos turistine viza. Jo DNR, kaip pranešama, buvo rasta oro uoste, o anksčiau jis buvo atkreipęs dėmesį dėl Baltijos šalyse padarytų nusikaltimų.
Antrasis įtariamasis, kaip pranešama turintis Latvijos ir Rusijos pasus, atlikęs logistikos koordinatoriaus ir instruktoriaus vaidmenį. Liepos pabaigoje atvykęs į Berlyno oro uostą, jis išsinuomojo automobilį ir nuvyko į Leipcigo regioną, o likus dviem dienoms iki įtariamos atakos paliko Vokietiją.
Abu vyrai buvo identifikuoti pagal DNR pėdsakus, rastus ant drono, sprogmenimis pripildytoje skardinėje ir ant prie medžio pritvirtintos antenos. Europos duomenų bazės leido nustatyti atitikimus pirmiausia Lietuvoje ir Suomijoje, kuriuos patvirtino žvalgybos tarnybų informacija.
Dronas buvo aptiktas saugioje krovinių operacijų zonoje, netoli Ukrainos bendrovės „Antonov Airlines" lėktuvo. Vėliau netoli oro uosto buvo rastas dar vienas dronas su sprogstamųjų medžiagų pėdsakais. Šis oro uostas atlieka svarbų vaidmenį gabenant karines prekes, įskaitant Vokietijos kariuomenės ir NATO sąjungininkių krovinius.
Vokietijos vyriausybė antradienį dėl incidento apkaltino Rusiją, teigdama, kad šiai operacijai buvo pasitelkti „žemo lygio agentai". Kaip atsakomąją priemonę Berlynas paskelbė apie Rusijos konsulato Bonoje ir Rusijos kultūros centro Berlyne uždarymą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos reakciją pavadino „klaida, ir labai rimta". Maskva savo ruožtu iškvietė Vokietijos reikalų patikėtinį protestuoti dėl „antirusiškų Vokietijos pareigūnų veiksmų".
Vokietijos tyrėjai po praėjusio mėnesio incidento taip pat nustatė, kad rastas DNR pėdsakas sutampa su rastuoju po 2024 metų liepos incidento DHL logistikos centre Leipcige, kai tuo centru gabenta siunta užsidegė.
Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė rugpjūčio 19 dieną patvirtino drono incidento Leipcige ryšį su Lietuvoje nagrinėjama į užsienį išsiųstų padegamųjų siuntų byla. „Nekomentuosiu, kadangi nenoriu pakenkti tyrimo sėkmei", – sakė Grunskienė, paklausta apie galimą DNR ryšį su konkrečiu asmeniu.
Tyrimą vykdo jungtinė grupė, kurioje dalyvauja Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Latvijos ir kitų šalių pareigūnai. Padegamųjų užtaisų bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas – kaltinimai pareikšti penkiems asmenims, laikomiems vykdytojais ir tarpininkais. Nusikaltimų organizatoriai, pasak pareigūnų, yra Rusijoje ir šiuo metu nepasiekiami. Nustatyta, kad operacijas organizavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji žvalgybos valdyba.
2024-aisiais iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Lenkiją buvo išsiųsti keturi siuntiniai su padegamaisiais užtaisais – dvi iš jų gabentos per DHL.
Source: 15min